15 - Laimingumas: Kas padaro, kad mes jaučiamės gerai? | Happiness: What Makes Us Feel Good?
Kodėl laimingas? Istorijos laikas. Laimė? 1. Daugiau jo? 2. Psichologas? Nauja - 3. Muzika? Gale. | Why I'm happy? Storytime. Hapinness? 1. Increase it? 2. Psichologist? New - 3. Music? End.
ISTORIJOS LAIKAS
Vaizdo šaltinis: Midjourney
Aš laimingas. Nors turiu ir savo demonus. Aišku, tikiu, daug kas iš mūsų juos turime, bet kovojame su jais savaip. Iriamės tolyn. Bet. Dabar. Noriu pasidalinti su Jums, mielieji - paprastu dalyku - tai kodėl buvimas laimingu padeda mūsų psichinei, fizikinei ir emocinei sveikatai bei turi nerealiai afigienos įtakos bendravimui su kitais, santykiuose ir džiaugimęsi mažais dalykais.
Kodėl aš džiaugiuosi gyvenimu nors kartais pagalvoju - kam? Juk taip gal geriau įsipaisyčiau į visuomenę? Bet. Turiu - nes. Man patinka būti laimingu. Kaip sako kiti - daug šypsausi. Kodėl? Škotijos studijos (apie ką galite šiek tiek paskaityti čia) ir nerealioji mama turėjo tam daug įtakos. Mama visada šypsosi ir būnant Škotijoje ir aš perėmiau šį nuostabų jos bruožą. Kuomet bėgu 10 kilometrų kas rytą, klausydamasis audio knygos - visada praeiviams nusišypsau. Nes. Kai matai kitą, kuris šypsosi, džiaugiasi - tai užkrečia. Tada pasąmonėje įsijungia mygtukas, jog, jei matai kitą laimingą - tai persiduoda, nes klausi: “Jis laimingas?”, “Kodėl?”, “Aš irgi noriu” ir taip pradedi ir pats šypsotis. Diena pasidaro geresnė.
O kalbant apie vienišumą - buvimas laimingu, šypsojamasis - padeda. Kai mes jaučiamės vieniši, ar esame depresijoje ar mus slegia įkyrios, nesmagios mintys, o gal stresuojame - pamatyti šypseną - užkrečia, gydo ir mes atsiduriame kelyje į laimingumą. Ir. Dabar pakalėbėsiu apie LAIMINGUMĄ. Kodėl mums jo reikia kaip oro ir kuo jis padeda mums jaustis gerai? Panagrinėsiu šį laimės konseptą, tada pasinersime į mokslą apie laimingumą ir faktorius jam išgauti, o vėliau paklausysime ką psichologas sako apie jo veiksnius ir vainikuosiu viską su muzikiniu kūriniu. Paskutinės dvi sekcijos yra naujos, kurios judant toliau bus įtrauktos nuolat; dėl jų įtraukimo dėkoju nuostabiai draugei. Ačiū jai! Pradėkime.
1. Laimė
Vaizdo šaltinis: Midjourney
Laimės supratimas
Laimė yra daugialypė sąvoka, apimanti emocinę mūsų būseną, kurią galime patirti akimirksniu, pasitenkinant gyvenimu arba asmeninių pasiekimų įvertinimu [1] bei neigiamumo nebuvimu. Laimėje užfiksuoti tiek eudaimoniniai, tiek hedoniniai šio jausmo aspektai. Eudaimonija orientuojasi į laimės siekimą per dorybes ir jos būseną orientuotą per savo tikrąjį „aš“, pabrėžiant mūsų asmeninį augimą ir tobulėjimą. Hedononija, atvirkščiai, yra orientuota į malonumą ir skausmo vengimą, pasisakant už mėgavimąsi gyvenimo malonumais kaip kelią į trumpalaikį džiaugsmą [2].
Matavimai ir kultūros
Psichologai sukūrė kelis laimės matavimo metodus, dažnai apimančius subjektyvius savęs vertinimo kriterijus. Šiose apklausose asmenys prašomi įvertinti savo bendrą savijautą ir pasitenkinimą gyvenimu, įskaitant emocijas ir pažinti mūsų būsenas. Šie metodai padeda įvertinti mūsų laimės ir gerovės jausmą tam tikru metu [2]. Be to, šie laimės matavimai dažnai atliekami per apklausas ir psichologines skales, kurios įvertina tokius veiksnius kaip emocines reakcijas, pasitenkinimą gyvenimu ir asmeninius džiaugsmus. Pavyzdžiui, teigiamų ir neigiamų būsenų bei pasitenkinimo gyvenimu skalės padeda kiekybiškai įvertinti mūsų laimės būseną, įvertinant emocinę būseną laikui bėgant. Šios priemonės yra gana svarbios, kad mokslininkai suprastų laikiną ir subjektyvią laimės prigimtį [3].
Kultūriniu požiūriu laimės aiškinimas taip apt yra labai daugialypis. Vakarų visuomenės dažnai pabrėžia individualius pasiekimus ir asmeninį džiaugsmą, o Rytų kultūros teikia pirmenybę bendruomenės ir šeimos harmonijai. Šie kultūriniai skirtumai formuoja ne tik tai, kaip laimė suprantama, bet ir kaip jos siekiama skirtingose kultūrose. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų kultūrų laimė gali būti glaudžiai susijusi su asmenine laisve ir saviraiška, o Rytų kontekste socialinė harmonija ir pareiga yra svarbesni laimės jausmui [1,4].
Svarbumas
Laimės svarbumas neapsiriboja vien tik emociniu pasitenkinimu. Ji taip pat daro didelę įtaką sveikatai, produktyvumui ir mūsų bendrai gerovei. Tyrimai nuolat rodo, kad džiaugsmas gali labai padėti fizinei sveikatai, nes stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir sumažina širdies ligų riziką. Laimingesni žmonės dažnai jaučia geresnę širdies sveikatą, kuriai būdinga mažiau arterinių ligų ir sveikesni širdies ritmo kitimo modeliai. Šis ryšys parodo, kad emocinė gerovė tiesiogiai veikia širdies funkciją ir net ilgaamžiškumą [5].
O profesinėje aplinkoje laimė yra susijusi su padidėjusiu produktyvumu. Tyrimai rodo, kad geresnės savijautos padidėjimas gali padidinti produktyvumą maždaug 10%. Taip yra todėl, kad laimingesni darbuotojai yra labiau įsitraukę, turi geresnius sprendimų priėmimo gebėjimus ir turi didesnį kūrybiškumo gebėjimą spręsti problemas [6,7]. Ši teigiama būsena ne tik pagerina individualius jų rezultatus, bet ir prisideda prie bendros organizacijų sėkmės, todėl gerėja santykiai su klientais ir padidėja kompanijų pardavimai.
Nors kultūriškai laimės suvokimas ir poveikis gali skirtis, tačiau pagrindinė jos nauda išlieka ta pati įvairiose visuomenės ir ekonomikos srityse. Šis universalus džiaugsmas, kaip esminis visaverčio gyvenimo komponentas - buvimas laimingu, pabrėžia jo svarbą ne tik mums, bet ir paryškina jo vaidmenį skatinant sveikesnę, produktyvesnę ir džiugesnę visuomenę.
2. Daugiau laimės? To didinimas
Vaizdo šaltinis: Midjourney
Pozityvioji psichologija
Pozityvioji psichologija yra psichologijos sritis, kuri pabrėžia augimo ir geros savijautos potencialą, o ne tik psichikos ligų gydymą. Ja siekiama skatinti teigiamas emocijas, gerus elgesius ir gydančias mintis, bandant pagerinti gyvenimo kokybę ir pasiekti pasitenkinamą gyvenimu, naudojant dorybes ir mūsų kiekvieno gerąsias stiprybes. Ja taip pat siekiama suprasti, dėl ko gyventi yra verta. Joje pabrėžiamos tokios dorybės kaip atsparumas ir dėmesingumas, kurie prisideda prie visaverčio gyvenimo. Ir. Toliau pasinerkime į išsamius moksliškai įrodytus metodus, kaip padidinti laimę [8,9,10].
Pagrindinės laimės didinimo strategijos
Dėkingumo pratimai: Įrodyta, kad dėkingumo pratimai, pavyzdžiui, dėkingumo žurnalo vedimas arba reguliarus dėkingumo reiškimas, pagerina savijautą. Ši praktika gali nukreipti mūsų dėmesį nuo žalingų ar neutralių įvykių ir paskatinti geriau vertinti savo gyvenimą [11].
Sąmoningumas ir meditacija: Sąmoningumas arba tiesiog meditacija taip pat yra pripažįstama kaip aiškumo, savęs-realizacijos ir emocinio stabilumo didinimas. Reguliari praktika padeda sumažinti stresą ir nerimą, gerina dėmesį ir skatina gerą bendrą savijautą, nes kviečia mus būti sąmoningais bei būti čia ir dabar [12,13].
Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas yra taip pat stipriai susijęs su pagerėjusia nuotaika, sumažėjusiu streso lygiu ir jautimuisi mažiau vienišu. Kai kurios tokios veiklos, kaip vaikščiojimas, bėgiojimas ir joga, palaiko mūsų fizinę sveikatą ir nerealiai pagerina psichologinę savijautą didindamos „geros savijautos“ hormonų, kurie yra natūralūs nuotaiką keliantys mūsų organizmo dalykėliai [11].
Socialiniai kontaktai: Santykių kūrimas ir jų puoselėjimas yra bene svarbiausias dalykas mūsų emocinei sveikatai. Užsiimdami socialine veikla, bendravimu ir palaikydami stiprius ryšius tarp tų su kuriais artimai kontaktuojame, galime pasijusti daug laimingesni, kad beveik pasijaučiame tokie linksmi ir laimingi, tarsi būtume rojuje. Didesnė laimė ir gera savijauta per socialinius ryšius suteikia mums ir emocinę paramą bei priklausomybės jausmą [14].
Miegas ir dieta: Miego kokybė ir mitybos pasirinkimas taip pat daro didelę įtaką mūsų emocinei sveikatai. Pakankamas miegas atgaivina protą ir kūną, o subalansuota mityba maitina kūną ir stabilizuoja nuotaiką. Tinkamas miegas ir subalansuota mityba yra būtini mūsų nuostabiai savijautai [11].
Prosocialus elgesys: Galiausiai, gerumas ir dosnumas yra naudingi tiek gavėjams, tiek padidina dovanotojo nuotaiką bei džiaugsmą. Prosocialinis elgesys, pavyzdžiui, savanorystė ir pagalba kitiems, gali kartu žymiai pagerinti psichologinį mūsų gerbūvį, žydėjimą ir tiesiog buvimą laimingais [11].
Įrodymai ir studijos
Įrodymai, patvirtinantys šias strategijas, yra verti dėmesio: įvairūs tyrimai rodo teigiamą šių strategijų poveikį psichinei sveikatai ir mūsų gerai savijautai. Užsiimant tokiomis praktikomis, gyvenimas gali būti prasmingesnis ir vertingesnis, skatinantis ne tik asmeninę mūsų laimę, bet ir prisidedantis prie kitų geros savijautos. Kadangi moksliniai tyrimai patvirtina šiuos metodus, apčiuopiama nauda įvairiuose gerumo poelgių tyrimuose didina dovanojančiojo laimę ir yra susijusi su geresne gavėjų gerove ir pasitenkinimu gyvenimu. Panašiai buvo įrodyta, kad įsisąmoninimo praktika taip pat sumažina lėtinio streso simptomus ir pagerina psichinę sveikatą [15,16]. Trumpai, mes galime pagerinti savo psichinę sveikatą ir laimę, integruodami šiuos moksliškai pagrįstus metodus į savo kasdienį gyvenimą.
3. Psichologo įžvalga
Vaizdo šaltinis: Midjourney
Ir. Įtraukiau pirmąjį šios naujos dalies interviu su Robert’u Waldinger’iu, amerikiečių psichiatru, psichoanalitiku ir Zen kunigu, kuris taip pat kalbėjo apie laimę TED konferencijoje 2015-ais.
Jis sako, kad investuojant į tvirtus santykius ir socialinius ryšius yra raktas į laimingą ir sveiką gyvenimą. Santykių ir socialinių kontaktų užmezgimas yra labai svarbus mūsų linksmam ir sveikam gyvenimui.
Vienas suaugusiųjų gyvenimo tyrimas, kurio metu 75 metus buvo stebimas 724 vyrų gyvenimas, siekiant suprasti, kas daro žmones laimingus ir sveikus, atskleidė ką jau žinome – tai ne pinigai ar šlovė, o „geri santykiai“. Kitas ilgalaikis asmenų tyrimas iš skurdžiausių Bostono rajonų išsiaiškino, kad tie, kurie įžengė į įvairius gyvenimo etapus, kai kuriems išsivystė alkoholizmas ar šizofrenija, o kiti kopė socialinėmis kopėčiomis - rodo, kad sėkmė ir laimė gali atsirasti bet kada. Abu tyrimai parodė, kad gero gyvenimo pamokos yra ne apie turtus ar šlovę, o apie santykius ir ryšius su kitais.
Kaip kalbėjau pirmuosiuose dviejuose skyriuose, Robert’as pabrėžia, kad geri santykiai ir socialiniai ryšiai yra labai svarbūs mūsų laimei, fizinei sveikatai ir ilgaamžiškumui, o vienišumas ir konfliktai neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gerą savijąutą. Nuostabu tai, kad malonūs, pasitenkinimą teikiantys santykiai vidutiniame amžiuje pranašauja geresnę mūsų sveikatą ir laimę senatvėje, o konfliktinės santuokos gali būti blogesnės mūsų sveikatai nei skyrybos. Ar sulaukę 50 metų esame patenkinti savo santykiais pasakys daugiau kiek sveiki būsime eidami 80-us metus nei mūsų vidutinio amžiaus cholesterolio kiekio tyrimai.
Ir. Santykiams su artimaisiais, draugais ir bendruomene teikiant pirmenybę gyvenimas gali būti turtingesnis ir pilnavertiškesnis. Geri santykiai yra raktas į laimingą gyvenimą, o pakeitus darbo draugus naujais draugais ir palinkus į santykius su šeima, draugais ir bendruomene, gyvenimas gali būti labiau pilnavertis. Geri, artimi santykiai senatvėje taip pat gali apsaugoti mūsų atmintį ir pažinimo funkcijas, net jei santykiai ne visada yra sklandūs. Bei. Robert’as padarė išvadą, kad žmonės, kuriems gyvenime sekėsi geriausiai, buvo tie, kurie linko į santykius su šeima, draugais ir bendruomene.
Jei norite pažiūrėti visą vaizdo įrašą su Robert’u (anglų kalba) ir pasinerti labiau į aukščiau išanlizuotas psichologo įžvalgas – pirmyn:
MUZIKOS KAMPELIS: Christina Aguilera - Fighter
Ir pristatau dar vieną naują skyrių. Tai Muzikos Kampelis. Čia pateiksiu aktualią dainą apie tai ką gvildenau toje tinkliaraščio įrašo temoje. Taigi. Dabartinis takelis yra stiprybės ir tikėjimo himnas. Dalindamasis šia daina, siekiu pabrėžti transformuojančią sunkumų galią – kaip iššūkiai ir nesėkmės gali sustiprinti mūsų dvasią ir skatinti asmeninį augimą. Dainos tekstas kalba apie išdavystės ir sunkumų įveikimą ne tik norint išgyventi, bet ir tapti galingesniems ir ryžtingesniems. Tikiu, kad ši žinia giliai rezonuoja ir su buvimu laimingais, ypač ieškant džiaugsmo ir pilnavertiškumo savo laimėjimuose bei asmeniniuose augimuose po iššūkių įveikimo. Tai sutampa su idėja, kad laimė kartais ateina įveikiant sunkumus ir išmokus vertinti save per išbandymus, su kuriais susiduriame. Mėgaukitės:
STORYTIME
Image Source: Midjourney
I'm happy. However, I have my demons, too. Sure, many of us have them, but we deal with them in our way. We are sailing forward. And now, I want to share with you, my dears, a simple thing — why being happy helps our mental, physical, and emotional health and has an unreal effect on communicating with others, being in relationships, and enjoying small things.
Why am I happy with life even though I sometimes think - is it ok? After all, perhaps I would fit into society better otherwise. But. I have my why. I love to be happy. As others say, I smile a lot. Why? Scottish Studies (which you can read a bit about here) and Angelic Mother had much to do with it. Mum always had a smile, which I took from her when I was in Scotland, and adopted this remarkable trait from her. I always smile at passers-by when I run 10 kilometres every morning, listening to an audiobook. Because. When you see someone else smiling and happy, it's contagious. Then, a button is activated in your subconscious brain, and if you see someone else delighted, it is passed on to you, and you ask: "Is he happy?", "Why?", "I want it too", so you unconsciously smile. The day gets better.
And when it comes to loneliness, being happy and smiling helps. When we feel lonely, depressed or oppressed by bad, unpleasant thoughts, or maybe stressed - to see a smile - heals, and we find ourselves on the road to happiness. Now, I will talk about HAPPINESS. Why do we need it like air, and how does it make us feel good? I will examine this concept of happiness, dive into the science of happiness and the factors how to achieve it, and then listen to what a psychologist says about these factors. While after - I will crown everything with a musical piece. The last two sections are new and will be added continuously as we progress; thanks to my wonderful friend for including them. Thanks to her. Let's get started.
1. Happiness
Image Source: Midjourney
Understanding Happiness
Happiness is a multi-dimensional concept that includes emotional well-being, which can be experienced in the moment or as a broader evaluation of life satisfaction and personal achievements [1] and the absence of negative mood. It captures both eudaimonic and hedonic aspects of this feeling. Eudaimonia focuses on achieving happiness through virtue and following one's true self, emphasizing personal growth and fulfilment. Hedonia, conversely, is centred on pleasure and the avoidance of pain, advocating for the enjoyment of life's pleasures as a path to joy [2].
Measurements and Cultures
Psychologists have developed several methods for measuring happiness, often involving subjective self-report surveys. These surveys ask individuals to assess their overall well-being and life satisfaction, encompassing their emotional and cognitive evaluations. This approach helps to gauge an individual's sense of happiness and well-being at a given time [2]. Also, this measurement of happiness is often conducted through surveys and psychological scales, which assess factors such as emotional reactions, life satisfaction, and personal fulfilment. For instance, scales like the Positive and Negative Affect Schedule (PANAS) and the Satisfaction with Life Scale (SWLS) help quantify an individual's state of happiness by evaluating their emotional states over time. These tools are crucial for researchers to understand happiness's temporary and subjective nature [3].
Culturally, the interpretation of happiness varies widely. Western societies often emphasize individual achievement and personal joy, while Eastern cultures may prioritize community and familial harmony. These cultural lenses shape not only how happiness is understood but also how it is pursued and valued. For instance, in many Western cultures, happiness might be closely linked to personal freedom and self-expression, whereas in Eastern contexts, social harmony and duty can be more significant contributors to one's sense of happiness [1,4].
Importance
The importance of happiness extends beyond mere emotional satisfaction, profoundly impacting health, productivity, and overall well-being. Research consistently shows that joy can significantly benefit physical health by strengthening the immune system, reducing stress, and potentially lowering the risk of heart disease. Happier individuals often experience better heart health, characterized by lower coronary artery disease rates and healthier heart rate variability patterns. This link also suggests that emotional well-being directly influences cardiac function and longevity [5].
On the professional front, happiness has been linked to increased productivity. Studies indicate that a boost in well-being can lead to an approximate 10% increase in productivity. This is likely because happier employees are more engaged, have better decision-making abilities, and have a heightened capacity for creative problem-solving [6,7]. This positive state not only enhances individual performance but also contributes to the overall success of organizations, leading to better customer relationships and increased sales.
Culturally, the perception and impact of happiness can vary, but its fundamental benefits remain consistent across various societal and economic backgrounds. This universal attribute of happiness as a pivotal component of a fulfilling life underscores its significance beyond personal feelings, highlighting its role in fostering a healthier, more productive and more engaging society.
2. Methods to Increase Happiness
Image Source: Midjourney
Positive Psychology
Positive Psychology is a practice within psychology that emphasizes the potential for growth and well-being rather than merely treating mental illness. It seeks to foster positive emotions, behaviours, and thoughts, aiming to improve the quality of life and achieve a satisfactory life through virtues and strengths. It seeks to understand what makes life most worth living. It emphasizes virtues like resilience and capacities such as mindfulness that contribute to a fulfilling life. Now, let’s dive into a detailed breakdown of scientifically proven methods to increase happiness based on the principles of positive psychology [8,9,10].
Key Strategies to Increase Happiness
Gratitude Exercises: Engaging in gratitude exercises such as keeping a gratitude journal or regularly expressing thankfulness has been shown to elevate one's well-being. This practice can shift our attention away from harmful or neutral events and foster a greater appreciation for our life circumstances [11].
Mindfulness and Meditation: Mindfulness meditation is also recognized for enhancing mental clarity and emotional stability. Regular practice helps us reduce stress and anxiety, improve attention, and promote general well-being by fostering awareness and presence [12,13].
Physical Activity: Regular physical activity is strongly associated with improved mood, reduced stress levels, and feeling less lonely. Some such activities as walking, jogging, and yoga, to name a few, support our physical health and enhance psychological well-being by increasing "feel-good" hormones, endorphins, which are natural mood lifters [11].
Social Connections: Building and nurturing relationships is paramount for our emotional health. Engaging in social activities and maintaining powerful connections can make us feel so much happier that we almost get the heavenly touch of being so cheerful that we feel like we are in heaven. Higher happiness and fulfilment through social interactions provide emotional support and a sense of belonging [14].
Sleep and Diet: Sleep quality and dietary choices profoundly impact emotional health. Adequate sleep rejuvenates the mind and body, while a balanced diet nourishes the body and stabilizes mood. Ensuring adequate sleep and maintaining balanced nutrition are essential for fostering our flourishment [11].
Prosocial Behavior: Finally, acts of kindness and generosity benefit the recipients and enhance the giver’s mood and joy. Engaging in prosocial behaviours like volunteering and helping others can significantly improve psychological blooming and happiness [11].
Evidence and Studies
The evidence supporting these strategies is noteworthy, with various studies demonstrating the positive impacts of these activities on mental health and well-being. Engaging in these practices can lead to a more meaningful and worthwhile life, promoting not only personal happiness but also contributing to the well-being of others. As research supports these methods, tangible benefits in various studies on acts of kindness increase happiness for the giver and are linked to improved well-being and life satisfaction for recipients. Similarly, engaging in mindfulness practices has been shown to reduce symptoms of chronic stress and enhance mental health [15,16]. Individuals can improve their mental health and happiness by integrating these scientifically backed methods into their daily lives.
3. Psychologist Insight
Image Source: Midjourney
And. I've included the first interview of this new section with Robert Waldinger, an American psychiatrist, psychoanalyst, and Zen priest who also spoke on happiness at TED in 2015.
He says investing in strong relationships and social connections is the key to a happy and healthy life. Instilling relationships and social connections is crucial for our cheerful and healthy life.
One study of adult life, tracking the lives of 724 men for 75 years to understand what keeps people happy and healthy, found what we already know - not money or fame, but "good relationships” matter most. Another long-term study of individuals from Boston's poorest neighbourhoods found that those who entered various stages of life, with some developing alcoholism or schizophrenia and others climbing the social ladder, showed that success and happiness can come from any starting point. Both studies showed that the lessons of a good life aren't about wealth or fame but rather about relationships and connections with others.
As I spoke in the first two sections, Robert emphasizes that good relationships and social connections are crucial for our happiness, physical health, and longevity, while loneliness and conflict negatively impact health and well-being. Amazingly, pleasing, satisfying relationships in midlife predict better health and happiness in old age, while high-conflict marriages can be worse for our health than divorce. How satisfied we are in our relationships at age 50 will predict how healthy we will be at age 80, more than our middle-age cholesterol levels.
And. Prioritizing relationships with loved ones, friends, and the community can lead to an enriching and fulfilling life. Exemplary relationships are the key to a happy life, and replacing workmates with new playmates and leaning into relationships with family, friends, and community can lead to a fulfilling life. Good, close relationships in old age can also protect memory and cognitive function, even if the relationship is not always smooth. Robert concludes that the people who fared the best in life were the ones who leaned into relationships with family, friends, and community.
If you want to watch the full video to dive deeper into the above psychologist's insights - go ahead:
MUSIC CORNER: Christina Aguilera - Fighter
And I present another new section. It’s Music Corner. I will present a song relevant to what I covered in the blog post. The current track is a powerful anthem of strength and empowerment. By sharing this song, I aspire to emphasize the transformative power of hardship — how challenges and setbacks can fortify our spirit and foster personal growth. The lyrics speak to overcoming betrayal and hardships to survive and emerge more powerful and resolved. This message resonates deeply with happiness, particularly in finding joy and fulfilment in one's achievements and personal growth after enduring challenges. It aligns with the idea that happiness sometimes comes from mastering difficulties and learning to value ourselves through the trials we face. Enjoy: